pūslagalvis

pūslagal̃vis, -ė smob., adj. (2) menk. 1. Plt, Brs, Žd, Šts kas menkos atminties, užuomarša: Kam prasidedi su tuo pūslagalviù, vis tiek neatsimins Kal. Ans yr[a] toks pūslagal̃vis: pula, daužos, blaškos Pln. 2. neišmanėlis: Pūslagal̃vis tas toks, nėko nežino Jdr. Ką tas pūslagal̃vis supranta, ans žino tik nėkus loti Vvr.